Vilniaus geto dienoraštis, 1941-1943 / טאָגבוך פֿון ווילנער געטאָ, 1943-1941

Icchokas Rudaševskis (Yitskhok Rudashevski, 1927–1943) – talentingas žydų paauglys, rašęs dienoraštį Vilniaus gete. Šis dienoraštis – neįkainojamas Holokausto atminties šaltinis – šiandien žinomas visame pasaulyje, tačiau iki šiol nebuvo išleistas lietuvių kalba. Icchokas gimė Vilniuje, kur iki karo su tėvais Rachele ir Eliju gyveno nuomojamame Pylimo g. 51 namo 4 bute. Tėvas dirbo vieno didžiausių miesto dienraščių „Vilner Tog“ („Vilniaus diena“) tipografu. Berniukas mokėsi Realinėje žydų gimnazijoje. Karo metais naciams okupavus kraštą, Icchokui tebuvo keturiolika. Kartu su tėvais, kaip ir kiti žydai, jis buvo išvarytas į Vilniaus senamiestyje įkurtą getą. Čia, puoselėdamas mintis apie gyvenimą ir kovą, Icchokas rašė dienoraštį savo gimtąja jidiš kalba.Jau po karo berniuko užrašus buvusioje slėptuvėje surado iš žudynių Paneriuose neįtikėtinai išsigelbėjusi jo bendraamžė pusseserė Sorė Vološin. Vilniaus žydų poetui Avromui Suckeveriui padedant, Icchoko dienoraštis 1953 m. publikuotas Izraelyje, literatūriniame žurnale „Di Goldene Keyt“ („Aukso grandis“), ilgainiui išleistas hebrajų, anglų ir prancūzų kalbomis.Minint 75-ąsias Vilniaus geto tragedijos metines, vilniečio paauglio Icchoko Rudaševskio dienoraštis pirmą kartą prabyla lietuviškai (iš jidiš kalbos išvertė Mindaugas Kvietkauskas).